Trečioji kulka buvo skirta nupezusiam garniui- šis tą pačią akimirką, kai mirtinoji bitė prazvimbė pro šalį, kaip įkastas sustojo keliuko vidury. Antrasis- artileristui, kuris vadinosi Rolandas Viris.
Trečią klajonės dieną juos iš tolo apšaudė- keturiskart šovė, jiems pereinant skersai plytomis grįstą keliuką. Gal telefonistai? Labai daug plepam telefonu- bent jau aš, ypač vėlai naktimis. Bet išeini ir pajunti, kaip ta nesąmonė paveikė, kaip sugadino nuotaiką.Īnuomet mes save vadinom Suvienytojo Pasaulio federalistais.
Ši knyga, panaši į neseniai Dailės galerijoje matytą instaliaciją- žiūri ir, rodos, nesąmonė kažkokia. Ir nors, skaitydama šią knygą, juokiausi (kur atrodo, visai nederėtų), padėjus knygą į šalį, to daryti nebesinorėdavo. Iki šiol nieko panašaus (išskyrus anksčiau minėtą ,Dievų mišką’’) neskaičiau. Bilis Piligrimas- žiaurių, grotestiškų, absurdiškų aplinkybių blaškomas mažas žmogus… Vis iš naujo pergyvena Drezdeno subombardavimą, po karo grįžta į Ameriką, veda, patenka į lėktuvo katastrofą, apsilanko Tralfamadorijos planetoje- ten kartu su iš Žemės pagrobta porno žvaigžde gyvena zoologijos sode stikliniame kambaryje, stebimas tos planetos gyventojų (pranašingas po 30 metų suklestėjusių realybės šou epizodas! ). Įvykių centre- kvailelis Bilis Piligrimas. Ir ne tik karo, bet ir šiuolaikinės visuomenės gyvenimo. Tokiu būdu, beje, kaip ir Balys Sruoga savo ,Dievų miškas’’ kūrinyje, autorius norėjo parodyti karo beprasmiškumą, žiaurumą, absurdiškumą. ) ir mokslinės fantastikos elementais (o šitai visai nepatinka), todėl skaitymas tampa daug malonesnis ir įdomesnis, galbūt, jei taip pat būtų ir istorijos vadovėliuose, man nebereikėtų kankintis? 😀 ). Viskas persmelkta aštria satyra, juoduoju humoru ( o jis man visai patinka, bet ne visada ir kai ne visomis temomis naudojamas.
Knygoje pasakojami sukrečiantys, autentiški prisiminimai apie autoriaus pergyventą Antrąjį pasaulinį karą. Taigi, nustojau.īene labiausiai vartojama frazė šioje knygoje yra ,Nieko nepadarysi.’’. Pradžioje dar žymėjausi kai kurias vietas, kurias norėsiu pacituoti, bet vėliau supratau, kad jei taip ir toliau žymėsiuos, tai teks nurašyti gal pusę knygos. Nors lengvai buvo įmanoma tai padaryti ir per vieną. Bet, kadangi nutariau juoktis, perskaičiau ją per du vakarus. Jei būčiau pasibjaurėjusi, įdomu, ar būčiau baigusi šią knygą. Jau nuo pat pradžių reikėjo nutarti : ar juoktis, ar bjaurėtis. Tačiau, nepaisant to, aš ją įrašiau į savo norimų knygų sąrašą, o vieną dieną ji ir iškeliavo kartu su manimi iš bibliotekos. Apie karą skaityti nepatinka, o ji juk ir yra apie Antrąjį pasaulinį karą. Kuo šios knygos anotacija sužavėjo mane, tikrai nežinau. Skaičiau papildytą ir pataisytą leidimą- kuo jis skiriasi nuo ankstesnio leidimo, tikrai nežinau. Privalomas šokis su mirtimi‘‘ (,Slaughterhouse- Five or the Children’s Crusade, a Duty Dance with Death’’).
0 kommentar(er)
